Tarptautinis projektas „Kol gyveni, tol ir mokaisi…“
„Kol gyveni, tol ir mokaisi“ – tai jau devintus metus vykstantis tarptautinis projektas, kurį inicijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja Rasa Bačiulienė. Projektas įtraukia tautines mažumas, socialiai pažeidžiamus jaunuolius ir jaunus individus turinčius negalią ar kitus specialiuosius poreikius, taip pat moksleivius iš keturiasdešimt keturių Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Ukrainos, Lenkijos ir Latvijos tradicinių, specialiųjų bei integruotų mokyklų.
Prestižinėje tarptautinėje Londono knygų mugėje projektas buvo nominuotas „Iternational Excellence Awards 2019“ tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.
Projekto rėmuose išleisti jau devyni patarlių žodynai: lietuvių-anglų, lietuvių-rusų, lietuvių-vokiečių, rusų-anglų, lietuvių-norvegų, lietuvių-danų, lietuvių-ukrainiečių, lietuvių-lenkų ir lietuvių-latvių, kuriuos iliustravo moksleiviai. Leidinį „Lietuvių-anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija 2017 metais atrinko į Londono leidinių kolekciją atstovauti Lietuvai prestižinėje Londono knygų mugėje. Žodynas „Lietuvių–rusų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Век живи, век учись“ tais pačiais metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje. Knyga „Lietuvių-vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Der Mensch lernt, solange er lebt“ atstovavo Lietuvai tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje 2019 m., o Vokietijos nacionalinė biblioteka įtraukė ją į savo fondo rinkinius. 
Ketvirtasis patarlių žodynas „Русско-английские пословицы. Век живи, век учись. Live and Learn“ įtrauktas į JAV Portlando valstybinio universiteto Laisvųjų menų ir mokslų koledžo bibliotekos fondus bei į Slavų ir Rytų Europos kalbų profesorių asociacijos SEELANGS katalogus JAV. Penktasis leidinys „Lietuvių-norvegų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. En lærer så lenge en lever“ įtrauktas į Norvegijos nacionalinės bibliotekos fondo rinkinius. Šeštasis dvikalbis patarlių žodynas – skirtas danų kalbai „Lietuvių-danų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Man lærer så længe man lever“. Septintąjį „Lietuvių-ukrainiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Вік живи – вік учись” iliustravo ukrainiečių vaikai, pabėgę nuo karo, ir moksleiviai iš Kamjanskės miesto Dniepropetrovsko srityje. Aštuntasis patarlių žodynas vaikams skirtas lenkų kalbai – „Lietuvių-lenkų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Człowiek uczy się przez całe życie“. Ką tik pasirodė devintasis leidinys „Lietuvių-latvių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Kamēr dzīvo, tikmēr mācies“.
Moksleiviai iš Lietuvos piešė lietuviškas patarles, o jų atitikmenis užsienio kalba iliustravo vaikai iš atitinkamos šalies. Kiekvienos patarlės reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais. 
Įdomu palyginti, kaip tą pačią patarlę interpretuoja ir supranta vaikai Lietuvoje ir kitose šalyse.
Patarlės yra tradiciniai posakiai, atspindintys kalbos turtingumą ir tautos charakterį, atskleidžiantys tautos savitumo išraišką. Todėl patarlių perteikimas jaunajai kartai yra labai svarbi ugdymo priemonė. Projektu siekiama skatinti vaikus vaizdingai kalbėti gimtąja kalba ir tuo pačiu mokytis svetimos kalbos per kūrybinę raišką. Šis projektas – 
puikus tarpkultūrinio bendradarbiavimo bei socialinės įtraukties pavyzdys.
Projekto partneriai ir dalyviai:
Vilniaus universitetas, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Goethe‘s institutas Vilniuje, Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Norvegijos lietuvių bendruomenių taryba, Lietuvos Respublikos ambasada Danijoje, Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Latvijos Respublikos ambasada Vilniuje, Vakarų Anglijos universitetas, Jungtinė Karalystė, St Chad‘s Patchway pradinė mokykla, JK, Filton Avenue mokykla, JK, The Park pradinė mokykla Bristolyje, JK, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Vilniaus Valdorfo mokykla, Skirgiškių kaimo Žalioji mokykla, Zarasų rajono Dusetų meno mokykla, Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija, Vilniaus Šilo mokykla, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija, Freie Waldorfschule am Kräherwald, Štutgartas, Vokietija, Freie Waldorf Schule am Prenzlauer Berg, Berlynas, Vokietija, Vilniaus tarptautinė mokykla, Vilniaus tarptautinė Meridian mokykla, Visagino progimnazija Draugystė, Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija, Šalčininkų „Santarvės“ gimnazija, Rokiškio raj. Obelių vaikų globos namai, Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai, Stokksund oppvekstsenter ir Steinerskolen på Rotvoll mokyklos Norvegijoje, Molėtų menų mokykla, Utenos meno mokykla, Kristofferskolen ir Præstelundskolen Danijoje, Raseinių meno mokykla, Ukmergės meno mokykla, Vilniaus mokykla „Varnų sala“, Kamjanskės specializuota kalbų mokykla Nr. 16, Ukraina; Akmenės r. Kruopių pagrindinė mokykla, VDU Atžalyno progimnazija, Visagino “Verdenės” gimnazija, Šalčininkų r. Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazija, Maišiagalos kun. J. Obrembskio gimnazija, Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazija ir progimnazija, Krokuvos ambasados tarptautinė mokykla, Lenkija, Vilniaus Balsių progimnazija, Balvu gimnazija, Latvija, Olaines vidurinė mokykla Nr. 2, Latvija, Ozolnieku vidurinė mokykla, Latvija, Plavniekalno pradinė mokykla, Latvija, Rygos gimnazija Nr. 3, Latvija, Ventspilio gimnazija Nr. 1, Latvija.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Projekto rėmėjai Draudimo brokerių rūmai, UADBB „Rizikos cesija“, „Draudimo forumas“ dalyviai, Danske bank, UAB „Lords LB Asset Management”.
Pagrindine festivalio vieta pasirinkta Labanoro bažnyčia, kurioje dirbo Mikas Petrauskas. Labanoro Švč. Mergelės Marijos bažnyčia mena ilgą istoriją. Nuo 1522 m. rašytiniuose šaltiniuose minima bažnyčia garsėjanti stebuklingu Marijos Sopulingosios paveikslu, buvo maldos ir kultūrinės traukos centras. 2009 metais įvykęs bažnyčios gaisras sukrėtė ne tik Labanoro bendruomenę, bet ir daugybę Lietuvos žmonių, kurie kuo galėdami prisidėjo prie bažnyčios atstatymo. Labai reikšmingą ir svarbų indėlį atstatant bažnyčia paliko įvairių sričių Lietuvos menininkai. Siekiant bendro tikslo užsimezgė stiprios iki šiol besitęsiančios draugystės. Kasmet, bendradarbiaujant su įvairių sričių menininkais, organizuojami sakralinės muzikos koncertai, dailininkų plenerai, atlaidai, šeimos šventės, kuriuos aktyviai lanko ne tik bendruomenės, bet ir aplinkinių gyvenviečių žmonės. Nuo 2013 m. bažnyčios varpinėje įrengtas parapijos muziejus. 2022 m. minint Labanoro bažnyčios 500 metų jubiliejų kilo idėja surengti Labanoro bažnyčios festivalį „Gloria“.
