Aprašymas
Senovinė lėlių rišimo technika leidžia pasinerti į tautos istoriją ir susipažinti su tautinio paveldo – rištinių lėlių – gamyba. Kūrybinis procesas pažadina dalyvių fantaziją, nejučia įtraukia į žaidimą ir dialogą su gaminama lėle, kviečia sugalvoti jai vardą, pažadina vaikystės prisiminimus. Taip rankomis rišami mazgai tampa asmeninės tapatybės, šeimos ir tautos istorijos ryšiais. Užsiėmimas interaktyvus – derinama pasakojimas, diskusija, praktinė veikla. Pasakojant ir pristatant pasirinktą kostiumą, vaikai skatinami kelti klausimus, dalintis kilusiomis mintimis ir idėjomis. Pamokoje klausimų-atsakymų būdu trumpai pristatoma žaislų istoriją, supažindinama su keliais skirtingais būdais rišti žaislus (kamuoliukas, arkliukas, žmogutis). Šių pavyzdžių dėka vaikai skatinami pasitelkti vaizduotę ir pamėginti kasdienybėje iš audinių ir siūlų, šakaliukų ar akmenukų (to, kas randama čia pat,- namie, kieme, gamtoje) susikurti žaislą sau, mažesniam giminaičiui ar draugui. Gaminant lėles eduktorė atkreipia vaikų dėmesį į tai, kokie bendri elementai ir detalės jas sieja, kuo skiriasi ir yra panašūs skirtingų etnografinių regionų kostiumai (išryškinama kuri nors viena detalė, pvz. aukštaitiškas nuometas, suvalkietiška prijuostė, klaipėdietiškas delmonas ir t.t.). Galiausiai, susipažinę su archeologiniu baltišku kostiumu, mokiniai suriš lėlytę (mergaitę ar berniuką) baltiško kostiumo pagrindu. Pristatant kitų tautų etninius kostiumus galima diskutuoti, lyginti spalvas, rišimo būdus, naudojamus audinius ir puošybą.